O, Meile! - Andrius Mamontovas

Aš buvau neklaužada vaikas

Ant tvoros kas dieną sėdėjau

Vakarais daužydavau langus

Galvoje mano švilpavo vėjai

Aš nešiojau suplėšytas kelnes

Ir nieko klausyt nenorėjau

Kol jinai pas mane, nelaboji

Į namus vieną kartą atėjo

Priedainis:2k

O, meile, tu mane nugalėjai

O mano žvaigžde

Vėl man šviesti pradėjai

Mano dienos plaukė iš lėto

Aš gyventi visai neskubėjau

Su draugais gatvėj gerdavau vyną

Ir problemų jokių neturėjau

Aš galvojau, kad šitą pasaulį

Negerai ponas dievas sudėjo

Kol jinai vieną rytą su saule

Priešais mano akis patekėjo

Priedainis.

2k

Aš buvau jau subrendęs vyrukas

Ir aplinkui daug moterų sukos

Aš visas jas turėti galėjau

Bet į nieką žiūrėt nenorėjau

Pamiršau aš gyvenimo skonį

Nemokėjau nei juoktis, nei verkti

Kol jinai į duris pasibeldė

Ir pasakė: aš čia, atsimerki

Priedainis.

2k

Mano seną pražilusią galvą

Šaltas rudenio vėjas paglostė

Aš žiūrėjau kaip leidžiasi saulė

Virš užmiegančio didelio uosto

Aš galvojau — «viskas jau buvo

Ir mirtis mane peiliais jau bado»

Bet jinai paskutinę sekundę

Mano vienišą širdį surado

Priedainis.

4k